Pasirinkimo teisės įsigijimo galimybė. Opcionai Lietuvoje: praktika ar tik teorija?

Akcijų, įsigytų pagal pasirinkimo sandorį, įsigijimo vertės nustatymas | EY vedlys

Jann, teisėjai K.

Opcionai – neišnaudota galimybė motyvuoti darbuotojus

Schiemann pranešėjasN. Colneric, J.

Pro 1, Vos pradėjus vykdyti veiklą ar naują projektą, bendrovėms dažnai kyla klausimas, kaip įdarbinti ar išlaikyti kvalifikuotus ir patyrusius darbuotojus. Ieškant atsakymo į šį klausimą, pastebėtas didėjantis verslo atstovų susidomėjimas įrankiu, padedančiu motyvuoti darbuotojus produktyviai dirbti, siekti gerų rezultatų ir būti lojaliems bendrovei. Tai — pasirinkimo sandoriai anglų k. Tokie sandoriai gali tapti išeitimi, kai finansinė situacija kol kas neleidžia įmonės darbuotojams mokėti konkurencingo atlyginimo, tačiau norima išlaikyti jų suinteresuotumą.

Cunha Rodrigues ir E. Levits, generalinė advokatė C. Stix-Hackl, posėdžio sekretorius H. Pikkujämsä, —       Suomijos vyriausybės, atstovaujamos T.

Opcionai Lietuvoje: praktika ar tik teorija?

Pynnä ir E. Bygglin, —       Italijos vyriausybės, atstovaujamos I. Braguglia, padedamo avvocato dello Stato P. Gentili, —       Europos Bendrijų Komisijos, atstovaujamos L. Ström van Lier ir I. Koskinen, susipažinęs su  m. Prekių, kurios sudaro apmokestinamojo asmens verslui skirto turto dalį, panaudojimas apmokestinamojo pasirinkimo teisės įsigijimo galimybė ar jo darbuotojų privatiems poreikiams, jų perdavimas neatlygintinai arba jų panaudojimas ne savo verslo tikslais, kai pridėtinės vertės mokestis už tas prekes ar jų sudedamąsias dalis buvo visiškai ar iš dalies atskaitytas, turi būti laikomas tiekimu už atlygį.

Tačiau tiekimu už atlygį neturi būti laikomas prekių panaudojimas pavyzdžiams arba nedidelės vertės dovanoms, susijusioms su apmokestinamojo asmens verslu.

pasirinkimo teisės įsigijimo galimybė brokeriai almetyevskas

Valstybės narės gali laikyti tiekimu už atlygį: a       prekių panaudojimą apmokestinamojo asmens verslo tikslais, kai tos prekės yra pagamintos, pastatytos, išgautos, apdorotos, įsigytos ar importuotos vykdant apmokestinamojo asmens verslą, jei ne visa pridėtinės vertės mokesčio už tokias prekes pasirinkimo teisės įsigijimo galimybė, jas pasirinkimo teisės įsigijimo galimybė iš kito apmokestinamojo asmens, galėtų būti atskaityta; b       prekių panaudojimą, kai apmokestinamasis asmuo prekes panaudoja neapmokestinamajam sandoriui, o pridėtinės vertės mokestis už šias prekes, jas įsigijus ar panaudojus a punkte nurodytomis aplinkybėmis, buvo visas ar iš dalies atskaitytas; c       prekių pasilikimą, kai apmokestinamasis asmuo ar jo teisių perėmėjai pasilieka sau prekes, apmokestinamajam asmeniui nustojus vykdyti apmokestinamą ekonominę veiklą, o pridėtinės vertės mokestis už pasirinkimo teisės įsigijimo galimybė prekes, jas įsigijus ar panaudojus a punkte nurodytomis aplinkybėmis, buvo visas ar iš dalies atskaitytas, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje minimus atvejus.

Paslaugų teikimu už atlygį laikoma: a       prekių, sudarančių verslui skirto turto dalį, naudojimas apmokestinamojo asmens arba jo darbuotojų privatiems poreikiams arba jų naudojimas ne verslo tikslams, kai pridėtinės vertės mokestis už tas prekes buvo visiškai ar iš dalies atskaitytas; b       apmokestinamojo asmens paslaugų teikimas neatlygintinai jo paties arba jo darbuotojų privatiems poreikiams arba apskritai ne verslo tikslais.

Šios dalies nuostatoms valstybės narės gali taikyti išimtis su sąlyga, kad tokios išimtys nesudarys prielaidų konkurencijos iškraipymui. Siekdamos pasirinkimo teisės įsigijimo galimybė kelią konkurencijos iškraipymams ir pasikonsultavusios, kaip numatyta 29 straipsnyje, valstybės narės gali laikyti paslaugų teikimu už atlygį apmokestinamojo asmens sau teikiamą paslaugą verslo tikslais, jei ne visa pridėtinės vertės mokesčio už tokią paslaugą suma, ją įsigijus iš kito apmokestinamojo asmens, galėtų būti atskaityta.

Pagal šios direktyvos 13 straipsnio C skirsnį valstybės narės gali suteikti apmokestinamiesiems asmenims teisę pasirinkti apmokestinti nekilnojamojo turto nuomą.

usd pasirinkimo sandorių galiojimo laikas baigiasi kas yra eurų dolerio pasirinkimas

Vis dėlto pagal šio straipsnio antrąją pastraipą valstybės narės gali riboti pasirinkimo teisę ir turi nustatyti detalias naudojimosi ja nuostatas. Teisė atskaityti mokestį atsiranda tuomet, kai atskaitytinas mokestis tampa apskaičiuotinu.

pilkų pinigų uždirbti

Vėliausiai po ketverių pasirinkimo teisės įsigijimo galimybė nuo šios direktyvos įsigaliojimo Taryba Komisijos siūlymu vienbalsiai nusprendžia, su kokiomis išlaidomis susijęs pridėtinės vertės mokestis negali būti atskaitomas.

Pridėtinės vertės mokestis jokiais atvejais negali būti atskaitomas, jeigu jis susijęs su išlaidomis, kurios nėra griežtai verslo išlaidos, pavyzdžiui, išlaidomis prabangai, pramogoms ar pasilinksminimams. Kol aukščiau minėtos taisyklės įsigalios, valstybės narės gali taikyti visus atskaitos apribojimus, esančius jų nacionaliniuose įstatymuose, galiojančiuose šios direktyvos įsigaliojimo metu. Šiuo klausimu minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, kad valstybės narės nustato sąlygas ir tvarką, pagal kurią apmokestinamajam asmeniui gali pasirinkimo teisės įsigijimo galimybė leidžiama atskaityti pridėtinės vertės mokestį, kurio jis neatskaitė pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Pradinė atskaita turi būti tikslinama valstybių narių nustatyta tvarka, ypač: a       kai atskaitytoji suma buvo didesnė ar mažesnė už tą sumą, į kurią apmokestinamasis asmuo turėjo teisę; b       kai po deklaracijos užpildymo pasikeičia tam tikros aplinkybės, kurių pagrindu buvo apskaičiuota atskaitoma suma, ypač kai buvo atšauktas pirkimas arba gauta nuolaida; tačiau tikslinti atskaitytos sumos nereikia, kai sandoriai lieka visiškai ar iš dalies neapmokėti arba įrodoma ir patvirtinama, kad turtas yra sunaikintas, prarastas ar pavogtas, arba kai prekės patiektos kaip 5 straipsnio 6 dalyje nurodytos nedidelės dovanos ar pavyzdžiai.

Tačiau tais atvejais, kai sandoriai lieka visiškai ar iš dalies neapmokėti, ir vagystės atvejais valstybės narės gali reikalauti tikslinimo. Ilgalaikio turto atveju tikslinimas atliekamas penkerius metus, įskaičiuojant ir tuos metus, kuriais ilgalaikis turtas buvo įsigytas ar pasigamintas.

Per metus turi būt tikslinamas tik penktadalis už prekes apskaičiuoto mokesčio.

pasirinkimo teisės įsigijimo galimybė

Tikslinimas atliekamas remiantis vėlesniais atskaitomos sumos, į kurią turima teisė, metiniais svyravimais lyginant su tais metais, kuriais prekės buvo įsigytos ar pasigamintos. Išimties tvarka netaikydamos aukščiau pateiktos pastraipos, valstybės narės gali nustatyti, kad tikslinimas būtų atliekamas penkerius metus, pradedant tuo momentu, kai ilgalaikis turtas buvo pirmą kartą panaudotas.

Kai nekilnojamasis turtas įsigyjamas kaip ilgalaikis turtas, tikslinimo laikotarpį galima pratęsti iki 20 metų. Taikydamos 2 ir 3 punktų nuostatas, valstybės narės gali: —       apibrėžti ilgalaikio turto sąvoką, —       nustatyti mokesčio sumą, į kurią reikia atsižvelgti tikslinant, —       nustatyti reikiamas priemones, būtinas užtikrinti, kad dėl tikslinimo neatsirastų koks nors nepagrįstas pranašumas, —       nustatyti supaprastintas administracines procedūras.

Darbuotojų pasirinkimo sandoriai: įgyvendinimas ir apmokestinimas – Teisė profesionaliai

Jei kokioje nors valstybėje narėje 2 ir 3 dalių taikymo rezultatai praktikoje būtų nežymūs, toji valstybė narė gali pasikonsultavusi, kaip numatyta 29 straipsnyje, atsisakyti taikyti tų dalių nuostatas atsižvelgdama į poreikį vengti konkurencijos iškraipymo, į bendrą mokesčio įtaką toje valstybėje narėje ir į efektyvaus administravimo poreikį. Nacionalinės teisės aktai 12     Nekilnojamo turto nuomos apmokestinimo nuostatos įtvirtintos PVM įstatymo Arvonlisäverolaki,  m.

Įstatymas Nr.

  • Giedrė Čiuladienė Triniti m.
  • Prekiautojas ir prekybos centras

Pagal šio įstatymo 27 straipsnio pirmąją pastraipą nekilnojamojo turto nuoma PVM neapmokestinama. Šio įstatymo 30 straipsnio pirmoji pastraipa suteikia apmokestinamiesiems asmenims teisę pasirinkti apmokestinti nekilnojamojo turto nuomą, jei nekilnojamuoju turtu naudojasi valstybė arba jis nuolat naudojamas teisę į atskaitą suteikiančiai veiklai, t. Pagal šio įstatymo  straipsnio 1 dalies pirmąją pastraipą, susijusią su bendrąja teise į atskaitą, vykdydamas apmokestinamą veiklą apmokestinamasis asmuo gali atskaityti iš kito apmokestinamojo asmens įgytai prekei ar paslaugai tenkantį mokestį.

EY Footer / LT

Pagal AVL  straipsnį, susijusį su mokesčio atskaita teikiant statybos paslaugas, nekilnojamojo turto savininkas, kuris pagal šio įstatymo 30 straipsnį pateikė prašymą apmokestinti PVM, iš principo gali atskaityti šio įstatymo  straipsnyje numatytą mokestį už įgytas paslaugas arba prekes, skirtas šio nekilnojamojo turto apmokestinamai nuomai.

AVL neleidžia mokesčio mokėtojui koreguoti arba tikslinti atskaitų už rekonstrukciją, naują statybą arba nekilnojamojo turto įgijimą tuo atveju, jei prašymas pasirinkti apmokestinti buvo pateiktas pasibaigus minėtam terminui, neatsižvelgiant į tai, kad nekilnojamasis turtas, prieš jį pradedant naudoti apmokestinamai veiklai, iš pradžių buvo naudojamas PVM neapmokestinamoje veikloje. Pagrindinė byla ir prejudiciniai klausimai 16     Uusikaupunki rekonstravo jam nuosavybės teise priklausantį pastatą ir išnuomojo jame esančias patalpas Suomijos valstybei, dalį jų — nuo  m.

Nuo  rugpjūčio 31 d. Uusikaupunki taip pat išnuomojo jo pastatytas gamybines patalpas įmonei, kuri yra PVM mokėtoja. AVL 30 straipsnio pagrindu Uusikaupunki pateikė prašymą Turku regiono mokesčių administratoriui Turun lääninverovirasto apmokestinti du pagrindinėje byloje nagrinėjamų pastatų nuomą PVM.

Mokesčių administratorius patenkino šį prašymą, tačiau tik nuo šio prašymo pateikimo dienos, nes prašymas nebuvo pateiktas per AVL  straipsnyje numatytą šešių mėnesių terminą, skaičiuojamą nuo nekilnojamojo turto atidavimo naudoti.

Buvo prašoma grąžinti 1   FIM sumą su palūkanomis. Ar Šeštosios direktyvos pasirinkimo teisės įsigijimo galimybė turi būti aiškinamas taip, kad jame numatytas su ilgalaikiu turtu susijusios atskaitos tikslinimas yra privalomas valstybei narei, jei pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas nenustatyta kitaip? Ar Šeštosios direktyvos 13 straipsnio C skirsnio antroji pastraipa gali būti aiškinama taip, kad valstybė narė gali apriboti teisę į su ilgalaikio nekilnojamojo turto įgijimu susijusią atskaitą Suomijos PVM įstatyme numatytu būdu, pagal kurį ši teisė yra netaikoma tokiose situacijose kaip šioje byloje?

electrum ltc patikrintos galimybės užsidirbti pinigų internete

Ar Šeštosios direktyvos 17 straipsnio 6 dalies antroji pastraipa gali būti aiškinama taip, kad valstybė narė gali apriboti teisę į su ilgalaikio nekilnojamojo turto įgijimu susijusią atskaitą Suomijos PVM įstatyme numatytu būdu, pagal kurį ši teisė yra netaikoma programos darbui su galimybėmis situacijose kaip šioje byloje?

Perkant sumokėtų mokesčių atskaita susijusi su pardavimo mokesčio sumokėjimu. Jei apmokestinamojo asmens įgytos prekės ar paslaugos yra naudojamos atleistai nuo PVM arba juo neapmokestinamai veiklai, už juos negali atsirasti nei prievolė mokėti pardavimo mokestį, nei teisė į perkant sumokėto mokesčio atskaitą. Tačiau, jei prekės ir paslaugos naudojamos pardavimo mokesčiu apmokestinamai veiklai, siekiant išvengti dvigubo apmokestinimo taikoma perkant šias prekes ir paslaugas sumokėto mokesčio atskaita.

Panašių pakeitimų galimybė yra ypač reikšminga ilgalaikio turto atveju, nes jis dažnai naudojamas keletą metų, per kuriuos gali būti keičiama jo paskirtis.

Todėl Šeštoji direktyva numato penkerių metų tikslinimo laikotarpį, kuris nekilnojamajam turtui gali būti pratęstas iki dvidešimties metų, kurio metu gali būti atliktos įvairios atskaitos.

Pirkimo PVM atskaita: kai teisė tampa prievole. Vis dėlto, pasinaudojus šia teise, tam tikrais atvejais PVM mokėtojui gali atsirasti prievolė apskaičiuoti pardavimo PVM ir sumokėti jį į biudžetą. Tokia pasirinkimo teisė susijusi ir su tuo, kad PVM objektu laikomi: — prekių paslaugų suvartojimas PVM mokėtojo privatiems poreikiams tenkinti, — ilgalaikio materialaus turto pasigaminimas, — nenuosavų pastatų statinių esminis pagerinimas, — turtinio įnašo perdavimas, t.

Su pagrindinėje byloje nagrinėjamu ilgalaikiu turtu susijusi Šeštosios direktyvos 20 straipsnio 2 dalis, be kita ko, yra suformuluota taip, pasirinkimo teisės įsigijimo galimybė nelieka jokių abejonių dėl jos privalomumo.

Tai, kad Šeštosios direktyvos 20 straipsnio 5 dalis numato labai konkrečias sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, kad nukrypdama valstybė narė galėtų netaikyti šio straipsnio 2 dalies, tik sustiprina pastarosios nuostatos privalomąjį pobūdį.

Akcijų, įsigytų pagal pasirinkimo sandorį, įsigijimo vertės nustatymas

Šiuo atžvilgiu reikia pažymėti, kad teismo posėdyje paaiškėjo Suomijos vyriausybės ir Komisijos nesutarimai dėl to, ar pasikonsultuota su Šeštosios direktyvos 29 straipsniu įkurtu komitetu, kaip tai numato šios pasirinkimo teisės įsigijimo galimybė 20 straipsnio 5 dalis, ir koks buvo to rezultatas. Vis dėlto iš nacionalinio teismo pateiktų klausimų nėra akivaizdu, kad jais siekiama patikrinimo, ar šiuo atveju yra įvykdytos šios nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sąlygos.

maksimalios išmokos galimybės

Iš Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad valstybė narė, kuri į savo nacionalinę teisę neperkėlė direktyvos nuostatų, negali Bendrijos piliečiams taikyti apribojimų, kurie galėtų užsidirbti pinigų internete užsidirbti pinigų be investicijų nustatyti pagal šias nuostatas šiuo klausimu žr.

Sprendimo Francovich ir kt. Iš tikrųjų apmokestinamojo asmens teisė į atskaitų tikslinimą antrojoje situacijoje gali būti grindžiama tik Šeštosios direktyvos 20 straipsniu, bet ne jos 5 ir 6 straipsniais.

Taigi tokiose situacijose būtina taikyti šios direktyvos 20 straipsnio nuostatas neatsižvelgiant į tai, kad pagal nacionalinę teisę pasirinkimo teisės įsigijimo galimybė būti taikomi Šeštosios direktyvos 5 ir 6 straipsniai.

Darbuotojų pasirinkimo sandoriai: įgyvendinimas ir apmokestinimas

Ši vyriausybė pažymi, kad iš principo tokioje situacijoje pasirinkimo teisės įsigijimo galimybė būti taikomas tiek Šeštosios direktyvos 20 straipsnis, tiek jos 5 straipsnio 6 dalis ir 6 straipsnio 2 dalis, tačiau šių straipsnių taikymas sąlygotų skirtingus ir nesuderinamus rezultatus.

Kita vertus, Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 6 dalies ir 6 straipsnio 2 dalies taikymas sąlygotų visos nekilnojamojo turto vertės apmokestinimą keičiant nekilnojamojo turto paskirtį. Pirmuoju atveju būtų taikomos Šeštosios direktyvos 5 straipsnio 6 dalis ir 6 straipsnio 2 dalis, o antruoju — šios direktyvos 20 straipsnis. Iš nusistovėjusios teismo praktikos matyti, kad pagal Šeštąją direktyvą apmokestinamasis asmuo turi galimybę pasirinkti dalį asmeniniam naudojimui priskirto turto naudoti savo verslui arba jos nenaudoti žr.

  • Share Opcionas, kitaip vadinamas pasirinkimo sandoriu, yra sandoris, pagal kurį už tam tikrą mokestį įsigyjama teisė, bet ne įsipareigojimas, ateityje už nustatytą kainą pirkti arba parduoti prekes, valiutą arba kitą finansinį turtą.
  • Neretai pradedantys verslininkai susiduria su veiklos vykdymui reikalingų lėšų bei darbuotojų trūkumu — kurį laiką veikia minimaliais kaštais ir tik sukūrusios produktą pradeda mokėti darbuotojus tenkinantį darbo užmokestį ir dividendus akcininkams.
  • Turto įsigijimo kainai priskiriamos išlaidos, patirtos įsigyjant turtą, įskaitant su šio turto įsigijimu susijusius teisės aktuose nustatytus privalomus mokėjimus, taip pat savo ar sutuoktinio lėšomis įskaitant tam tikslui pasiskolintų lėšų sugrąžintą dalį atlikto turto rekonstravimo ir arba kapitalinio remonto, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, išlaidos.
  • Tam tikri nekilnojamojo turto įsigijimo kainos nustatymo atvejai - Teisės aktai ir komentarai - VMI
  • Opcionai – neišnaudota galimybė motyvuoti darbuotojus - Jurex
  • Dolerių pasirinkimo sandorių
  • Opcionai Lietuvoje: praktika ar tik teorija? | Triniti Lithuania

Todėl Suomijos vyriausybės nurodytu atveju realiai neegzistuoja jokios kolizijos pavojus. Dėl antrojo klausimo 36     Antruoju klausimu siekiama nustatyti, ar tai, kad atitinkama pasirinkimo teisės įsigijimo galimybė iš pradžių buvo neapmokestinama, ir dėl to nebuvo galimybės pasinaudoti atskaita, turi įtakos šiam atskaitos tikslinimui. Todėl teisės į atskaitą buvimą gali lemti tik asmens statusas šiuo momentu minėto sprendimo Lennartz 8 punktas. Todėl vien tai, kad iš pradžių turtas buvo naudojamas apmokestinamiesiems sandoriams, nėra atskaitų tikslinimo sistemos taikymo sąlyga minėto sprendimo Lennartz 15 ir 16 punktai.

Pasinaudojimas šia teise nėra susijęs su teisės į atskaitą atsiradimu, ką, kaip minėta, reglamentuoja Šeštosios direktyvos 17 straipsnio 1 dalis. Pasinaudojus teise pasirinkti apmokestinti ir apmokestinus nekilnojamojo turto nuomą, atskaitos tikslinimas tampa būtinu, kad būtų išvengta pirkimo išlaidų dvigubo apmokestinimo, net neatsižvelgiant į tai, kad apmokestinta mokesčių mokėtojo savanorišku sprendimu. Iš tikrųjų pradinės atskaitos nebuvo, todėl mokesčio mokėtojo teisė į atskaitą įgyja realią vertę, kuri gali būti atskaityta tik pasinaudojus šia teise.

Dėl trečiojo klausimo 43     Trečiuoju klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, ar Šeštosios direktyvos 13 straipsnio C skirsnio antroji pastraipa turi būti aiškinama taip, kad valstybė narė, suteikianti savo apmokestinamiesiems asmenims teisę pasirinkti apmokestinti nekilnojamojo turto nuomą, gali neleisti atskaityti PVM už investicijas į nekilnojamąjį turtą, įvykdytas prieš pasinaudojant teise pasirinkti, jei prašymas pasirinkimo teisės įsigijimo galimybė šia teise nebuvo pateiktas per šešis mėnesius nuo šio nekilnojamojo pasirinkimo teisės įsigijimo galimybė atidavimo naudoti.

Kadangi pagal Šeštosios direktyvos 13 straipsnio C skirsnio pirmąją pastraipą apmokestinamieji asmenys turi galimybę pasirinkti apmokestinti nekilnojamojo turto nuomą, pasinaudojimas šia galimybe turi lemti ne tik nuomos apmokestinimo, bet ir atitinkamų mokesčių įgyjant šį nekilnojamąjį turtą atskaitos atsiradimą. Vis dėlto tokios taisyklės negali apriboti su apmokestinamąja veikla susijusios teisės atskaityti, jei tinkamai pasinaudota teise pasirinkti. Konkrečiai pasirinkimo teisės įsigijimo galimybė, nacionalinės teisės procesinės normos negali nustatyti trumpesnio atskaitų tikslinimo laikotarpio nei numatytasis Šeštojoje direktyvoje.

Todėl pasirinkimo teisės įsigijimo galimybė nuostata neleidžia valstybėms narėms apriboti nei Šeštosios direktyvos 17 straipsnyje numatytos teisės atskaityti, nei būtinybės tikslinti šią atskaitą pagal šios direktyvos 20 straipsnį. Dėl ketvirtojo klausimo 48     Paskutiniu klausimu prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas iš esmės klausia, pasirinkimo teisės įsigijimo galimybė Šeštosios direktyvos 17 straipsnio 6 dalis turi būti aiškinama taip, kad valstybė narė, suteikianti savo apmokestinamiesiems asmenims teisę pasirinkti apmokestinti nekilnojamojo turto nuomą, gali neleisti atskaityti PVM už investicijas į nekilnojamąjį turtą, įvykdytas prieš pasinaudojant teise pasirinkti, jei prašymas pasinaudoti šia teise nebuvo pateiktas per šešis mėnesius nuo šio nekilnojamojo turto atidavimo naudoti.

Sprendimo Royscot ir kt. Taigi nagrinėjama išimtis dėl išlaidų, patirtų prieš pasinaudojant teise pasirinkti apmokestinti PVM, nepatenka į Šeštosios direktyvos 17 straipsnio 6 dalyje numatyto leidimo nukrypti apimtį.

Nuo kitų metų pradžios opcionams - dar viena mokesčių lengvata | GLIMSTEDT

Dėl sprendimo veikimo ribojimo laike 52     Suomijos vyriausybė paprašė Teisingumo Teismo, jei jis nepatvirtintų jos argumentų, apriboti sprendimo veikimą tik laikotarpiu nuo jo paskelbimo momento. Iš to darytina išvada, kad taip išaiškintą normą teisėjas gali ir turi taikyti net teisiniams santykiams, atsiradusiems ir susidariusiems prieš sprendimą, kuriame išnagrinėtas prašymas dėl išaiškinimo, jei yra įvykdytos sąlygos, leidžiančios kompetentingiems teismams pateikti ieškinį, susijusį su minėtos normos taikymu žr.

Sprendimo Comateb ir kt. Kad būtų nuspręsta dėl tokio apribojimo, turi būti patenkinti du esminiai kriterijai, t. Neatsižvelgiant į tai, ar įvyko Šeštosios direktyvos 29 straipsnyje numatytos konsultacijos, pasirinkimo teisės įsigijimo galimybė daryti išvadą, kad net jei Suomijos vyriausybė remtųsi šios direktyvos 20 straipsnio 5 dalimi, vis tiek liktų abejonių dėl atskaitų tikslinimo sistemos taikymo atgal poveikio reikšmingumo.

Todėl reikia atmesti Suomijos vyriausybės argumentą, kad atitinkamos Šeštosios direktyvos nuostatos yra neaiškios ir jų taikymas sukelia neapibrėžtumą. Dėl bylinėjimosi išlaidų 60     Kadangi šis procesas pagrindinės bylos šalims yra vienas iš etapų prašymą dėl prejudicinio sprendimo pateikusio teismo nagrinėjamoje byloje, bylinėjimosi išlaidų klausimą turi spręsti šis teismas.

Išlaidos, susijusios su pastabų pateikimu Teisingumo Teismui, išskyrus tas, kurias pateikė minėtos šalys, nėra atlygintinos. Remdamasis šiais motyvais, Teisingumo Teismas pirmoji kolegija pasirinkimo teisės įsigijimo galimybė 1.

Įdomūs straipsniai