Kaip organizuoti papildomą pajamų šaltinį. VŠĮ "Psichikos sveikatos perspektyvos"

kaip organizuoti papildomą pajamų šaltinį

Reformos argumentai 1. Nuo  m. Kartu dėl ekonominių pokyčių ir globalizacijos nacionalinėms mokesčių sistemoms kyla naujų uždavinių ir yra naujų politikos sričių, uždirbo pinigus video galima sustiprinti ES mastu joms teikiant finansines paskatas.

Be to, dauguma ragino vykdyti biudžeto pajamų reformą, siekiant padidinti jo aiškumą, teisingumą ir skaidrumą. Šiame kontekste ES biudžeto pajamos negali būti izoliuotos nuo pagrindinių ES pokyčių. Daugiau dėmesio Europos viešosioms gėrybėms, taip pat veiksmingam ir patikimam viešųjų finansų valdymui turi būti skiriama ne tik ES biudžeto išlaidų srityje, bet ir tikslinant pajamas. ES prekybos žaidimai daugiau lemia išlaidos, o ne turimos pajamos.

Tai reiškia, kad biudžeto pajamos daugiausia koreguojamos automatiškai, kaip organizuoti papildomą pajamų šaltinį nuo išlaidų lygio, pagal nuosavų išteklių teisės aktuose nustatytas taisykles.

Apskritai nuosavų išteklių sistema turi būti užtikrinta patikima ir atspari programa, visiškai atitinkanti subalansuotumo principą. Dabartinė nuosavų išteklių sistema grindžiama trimis pagrindinėmis pajamų kategorijomis: i vadinamaisiais tradiciniais nuosavais ištekliais daugiausia muitais ; ii pridėtinės vertės mokesčiu pagrįstais nuosavais ištekliais ir iii bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstais nuosavais ištekliais.

Nors tradiciniai nuosavi ištekliai yra tiesioginis ES biudžeto pajamų šaltinis ir dėl to laikomi tikrais ES nuosavais ištekliais, dvi pastarosios kategorijos iš esmės yra valstybių narių nacionaliniai įnašai į ES biudžetą. Bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįsti nuosavi ištekliai buvo nustatyti kaip nuosavų išteklių sistemos papildantis kertinis akmuo, kuriuo siekiama užtikrinti visapusišką patvirtintų išlaidų finansavimą.

Vis dėlto kaip organizuoti papildomą pajamų šaltinį šie ištekliai tapo vyraujančiu sistemos komponentu.

Ekspertai abejoja maisto kuponų nauda

Paaiškėjo, kad bendrą finansavimo sistemą reformuoti sudėtinga. Remiantis šiuo straipsniu, sprendimu dėl nuosavų išteklių numatomas ES biudžeto finansavimo sistemos tvirtas teisinis pagrindas. Atsižvelgiant į klausimo svarbą, būtinas valstybių narių vieningumas ir nacionalinių parlamentų ratifikavimas. Be to, netgi jei reformos argumentai daugeliui yra įtikinami, sprendimų priėmėjai taip pat turi įveikti dideles procedūrines kliūtis.

Neatsitiktinai nuosavų išteklių sistema paskutinį kartą iš esmės kokybiškai pakeista praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, kai buvo priimti vadinamieji Deloro paketai ir įtrauktas bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstas komponentas, siekiant remti su bendrosios rinkos kūrimu ir plėtra priimant naujas valstybes nares susijusių išlaidų didinimą.

Komisija pasiūlė naujus nuosavus išteklius, kad ištikus finansų krizei būtų galima prisidėti prie valstybių narių fiskalinio konsolidavimo pastangų kaip organizuoti papildomą pajamų šaltinį. Siūloma supaprastinti pridėtinės vertės mokesčiu pagrįstus nuosavus išteklius ir sukurti naujus nuosavus išteklius, pagrįstus finansinių sandorių mokesčiu.

Europos Parlamentas pritarė Komisijos pasiūlymams. Nors vieningo susitarimo valstybėms narėms pasiekti kaip organizuoti papildomą pajamų šaltinį, iš esmės sutarta, kad reforma reikalinga.

Pripažįstant, kad sistemą būtų galima patobulinti,  m. Europos Vadovų Tarybos išvadose Taryba buvo paraginta tęsti su Komisijos pasiūlymais susijusį darbą. Reformos poreikis Remiantis  m. Bendroje deklaracijoje nustatyta, kad nuosavų išteklių klausimu reikia dirbti toliau ir kad bendrai nuosavų išteklių sistemos peržiūrai atlikti bus šaukiama tarpinstitucinė aukšto lygio grupė.

Grupė pateikė galutinę ataskaitą  m. Komisija priėmė diskusijoms skirtą dokumentą dėl ES finansų ateities 4.

Gerbiamasis skaitytojau,

Dokumente siūloma įvairių galimybių aiškiau susieti nuosavus išteklius kaip organizuoti papildomą pajamų šaltinį ES politikos sritimis, visų pirma bendrąja rinka ir tvariu augimu. Jame nurodyta, kad nustatant naujus nuosavus išteklius reikėtų atkreipti dėmesį į i  jų skaidrumą, paprastumą ir stabilumą; ii  jų atitiktį ES politikos tikslams; iii  jų poveikį konkurencingumui ir tvariam augimui ir iv  jų teisingą paskirstymą tarp valstybių narių.

Komisija 5 dar kartą patvirtino, kad ES biudžeto pajamų dalies reforma padėtų sutelkti dėmesį į tikslus ir į tas sritis, kuriose Europos Sąjunga gali iš tikrųjų teikti pridėtinę vertę. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl ES nuosavų išteklių sistemos reformos 6. Atsižvelgiant į Aukšto lygio grupės nuosavų išteklių klausimais galutinės ataskaitos M. Monti ataskaitos svarbiausias idėjas, rezoliucijoje pabrėžiami ES biudžeto dabartinio finansavimo trūkumai ir raginama vykdyti didelio masto reformas, visų pirma įtraukti įvairias naujas nuosavų išteklių kategorijas ir panaikinti visas korekcijas.

Finansavimo sistemos reformos pasiūlymas. ES ekonominių ir aplinkos problemų sprendimas Dėl įvairių naujų politinių prioritetų, turinčių pasekmių biudžetui, ir Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES šiandien reikia skirti ypatingą dėmesį nuosavų išteklių sistemos struktūrai. Be to, nacionalinėms statistikos institucijoms kyla problemų dėl skaitmeninimo, globalizacijos ir kitų ekonominių pokyčių. Todėl, siekiant tinkamai atsižvelgti į įvairių šalių nacionalines pajamas, dažniau reikės atlikti didesnio masto bendrųjų nacionalinių pajamų duomenų peržiūras.

Bendrai kalbant apie mokesčius, dėl rinkos integracijos, laisvo kapitalo judėjimo ir nematerialiojo turto padidėjimo iškilo klausimų dėl nacionalinių apmokestinimo sistemų adekvatumo siekiant tinkamai atsižvelgti į šių sričių pokyčius.

Galiausiai dėl klimato kaitos kaip organizuoti papildomą pajamų šaltinį aplinkos taršos atsiranda neigiamas išorinis poveikis, dėl kurio reikia imtis jei ne pasaulinio masto, tai bent ES lygmens veiksmų.

Be pagrindinio reikalavimo užtikrinti pakankamai pajamų išlaidoms padengti, nuosavų išteklių sistema turėtų būti reformuota, kad padėtų spręsti šias naujas problemas, ir turėtų būti parengta taip, kad užtikrintų daugiau naudos nei vien tik reguliarų fiskalinių pajamų srautą. Remdamasi dabartine finansavimo sistema, Komisija taip pat siūlo modernizuoti ES biudžeto pajamų dalį supaprastinant dabartinius pridėtinės vertės mokesčiu pagrįstus nuosavus išteklius, diversifikuojant pajamų šaltinius ir didinant ES bei nacionalinių biudžetų sinergiją.

tm variantas kas tai yra katė pasirinkimuose

Dabartiniu pasiūlymu ES piliečiams nesukuriamas joks naujas mokestis. ES neturi apmokestinimo kompetencijos. Taigi, įtraukiant naujas nuosavų išteklių kategorijas, visiškai paisoma nacionalinio fiskalinio suverenumo.

Esamos mokesčių priemonės daugiausia įgyvendinamos nacionaliniu lygmeniu, nors tam tikrose srityse Europos Sąjunga pateikia taisykles, kaip suderinti mokesčių taikymo būdą. Taip užtikrinamas didesnis teisingumas piliečiams ir įmonėms įvairiose ES šalyse ir kartu suteikiama priemonių surinkti mokestines pajamas, kurių negali surinkti nacionalinės valdžios institucijos.

Priskirti tam tikrų suderintų mokesčių bazių arba kitų ES politikoje arba teisės aktuose nustatytų šaltinių dalį ES biudžetui — būdas pagerinti ES ir nacionalinių ekonomikų sinergiją. Dabartiniu pasiūlymu, taikant subalansuoto biudžeto principą, išsaugota griežta biudžetinė drausmė. Vis dėlto įvairių nuosavų išteklių sąveika yra potencialus, kol kas dar visapusiškai neišnaudotas sinergijos šaltinis. Taip bus geriau išnaudotos Sutartimi numatytos galimybės, tiek, kiek įvairių rūšių nuosavais ištekliais — nacionaliniais įnašais, dabartinių arba būsimų mokesčių dalimi ir tikromis ES pajamomis — suteikiama papildomos abipusės naudos.

Diversifikuojant pajamų šaltinius, bus padidintas ES biudžeto atsparumas ir pritaikomumas, o tai galiausiai bus kaip organizuoti papildomą pajamų šaltinį href="http://voveresnamai.lt/5638-internetin-vaizdo-mediaga.php">internetinė vaizdo medžiaga visoms valstybėms narėms.

Šiuo pasiūlymu bus supaprastinti dabartinės ES finansavimo sistemos pagrindiniai elementai ir ji taps skaidresnė. Dabartiniai nuosavi ištekliai bus iš dalies pakeisti ir modernizuoti. Korekcijos bus laipsniškai panaikintos taikant pereinamojo laikotarpio mechanizmą.

kaip rasti signalą apie galimybes

Galiausiai stiprinant ekonominę ir pinigų sąjungą, reikia konkrečiai atsakyti, kaip padėti atlaikyti ekonominius sukrėtimus. Atsižvelgdama į numatomą Europos investicijų stabilizavimo priemonės mastą ir paskirtį, Komisija siūlo suteikti kaip organizuoti papildomą pajamų šaltinį atitinkančią sumą, proporcingą kasmet Eurosistemoje gaunamoms piniginėms pajamoms, siekiant padėti finansuoti Europos kaip organizuoti papildomą pajamų šaltinį stabilizavimo priemonės dotacijos komponentą.

Šios sumos bus renkamos iš dalyvaujančių euro zonos valstybių narių ir užfiksuojamos ES biudžete kaip išorės asignuotosios pajamos. Komisija siūlo: 1. Įtraukti naujų nuosavų išteklių krepšelį, kurį sudaro: ·atnaujintos bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės dalis, kuri bus laipsniškai įtraukta priėmus reikiamą teisės aktą. Taip ES biudžeto finansavimas bus tiesiogiai susietas su bendrojoje rinkoje veikiančių įmonių gaunama nauda; ·Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos aukcionų pajamų dalis: Europos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra pagrindinė su išmetamu šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu susijusių išlaidų veiksmingo mažinimo ES priemonė, tiesiogiai susijusi su bendrosios rinkos veikimu; ·nacionalinis įnašas, apskaičiuojamas remiantis neperdirbamų plastiko pakuočių atliekų kiekiu.

Tai bus paskata valstybėms narėms mažinti pakuočių atliekas ir raginti Europą sklandžiai pereiti prie žiedinės ekonomikos, įgyvendinant Europinę plastikų strategiją. Nustatyti principą, kad būsimos pajamos, gautos tiesiogiai įgyvendinant ES politiką, būtų pervedamos į ES biudžetą. Laipsniškai panaikinti korekcijas. Didinti nuosavų išteklių viršutinę ribą.

VŠĮ "Psichikos sveikatos perspektyvos"

Dabartinių nuosavų išteklių modernizavimas 2. Muitai renkami už produktų importą iš ES nepriklausančių šalių, taikant Bendrojo muitų tarifo 7 muito normas. Surinktų muitų sumos ir kontrolės intensyvumas atspindi skirtingas tendencijas. Supaprastintų procedūrų taikymas ir automatizavimas padeda gerinti kontrolės ekonominį veiksmingumą.

Be to, sumomis, kurias valstybės narės pasilieka kaip surinkimo išlaidas, ne visada tiesiogiai remiama su muitine susijusi veikla. Iš naujausių pokyčių matyti, kad nacionalinės administracijos turi mažiau žmogiškųjų išteklių kontrolei vykdyti 8tai reiškia, kad tik nedidelė dalis turimų išteklių skiriama su muitine susijusiai veiklai ir muitų patikrinimams.

Kada ir kam taikomas metinis NPD?

Bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstų nuosavų išteklių išlaikymas ir jų papildymas, siekiant geriau atsižvelgti į ES lygmenį Bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįsti nuosavi ištekliai šiandien sudaro didžiausią ES biudžeto pajamų dalį. Dabartinių nuosavų išteklių stabilumo, pakankamumo ir pritaikomumo privalumai, visų pirma užtikrinami per papildančius bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstus įnašus, yra neginčijami.

Todėl nustatyta, kad šie nuosavi ištekliai liks ES biudžeto pajamų dalies pagrindu. Vis dėlto dėl naujausių ekonominių pokyčių nacionalinėms valdžios institucijoms iškyla sunkumų tiksliai įvertinti bendrąsias nacionalines pajamas, kurios yra pirmasis turto įvertinimo pagrindas. Globalizacija ir techniniai pokyčiai lėmė didelius įmonių struktūros ir gamybos lokalizacijos pokyčius.

Nacionalinės valdžios institucijos patiria sunkumų dėl daugelio paslaugų dematerializavimo, greito e. Pavyzdžiui, nacionalines sąskaitas gali paveikti sąžiningiausias uždarbis internete didelio masto nematerialiojo turto perdavimas tarp šalių, kurį nulemia didelės tarptautinės įmonės, reaguodamos į mokesčių arba reguliavimo paskatas 9.

Kadangi šie pokyčiai ne visada užfiksuojami nacionalinėse pelno mokesčio sistemose arba kituose duomenų šaltiniuose, galiausiai dėl to kyla problemų tiek nacionaliniams mokesčių administratoriams, tiek nacionalinėms statistikos institucijoms.

  • Kada ir kam taikomas metinis NPD?
  • Prekybos strategijos
  • Ripley kriptovaliutų perspektyvos
  • Ekspertai abejoja maisto kuponų nauda - Verslo žinios
  • BNS Vyriausybei planuojant mažiau pasiturintiems žmonėms dalinti kuponus maisto produktams ir taip skatinti šeimos ar ūkininkų prekybos verslą, ekspertai abejoja tokios naujovės nauda.
  • Nuo papildomas NPD netaikomas.
  • Pelno mokestis - VMI

Tai — viena priežastis, kodėl Komisija parengė iniciatyvas dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės ir dėl sąžiningo skaitmeninio sektoriaus apmokestinimo. Dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės pagerės bendrosios rinkos veikimas ir sumažės su mokesčių planavimu ir didelėmis reikalavimų laikymosi išlaidomis susijęs neveiksmingumas bei iškraipymai. Skaitmeninių paslaugų mokestis yra problemos, susijusios su tuo, kad dabartinės pelno mokesčio taisyklės nėra tinkamos skaitmeninei ekonomikai, tarpinis sprendimas.

Šiomis aplinkybėmis galima papildyti bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstus nuosavus išteklius ir sumažinti jų reikšmę Sąjungos biudžete, įtraukiant atsparų įvairių nuosavų išteklių krepšelį, tiesiogiai susijusį su Sąjungos kompetencijos sritimis ir tikslais.

užsidirbti pinigų kriptovaliutomis geriausi bitcoin mainai

Dėl šių naujų pajamų komponentų atsiras papildomų elementų, kurie geriau atspindės valstybių narių ekonomikos ciklų svyravimus ir taip parems ES biudžeto proporcingumą, teisingumą ir stabilizuojantį poveikį. Siekiant išlaikyti pajamų pakankamumą, stabilumą ir nuspėjamumą, nustatyta, kad bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįsti įnašai liks subalansuojančiais ištekliais, t.

Bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįsti ištekliai netiesiogiai padeda užtikrinti, kad Sąjungos bendrasis biudžetas visada būtų ex ante, t. Nuosavų išteklių krepšelis padės pabrėžti bendrųjų nacionalinių pajamų subalansavimo vaidmenį ir užtikrinti sąžiningą naštos pasidalijimą visose valstybėse narėse. Pridėtinės vertės mokesčiu pagrįstų nuosavų išteklių supaprastinimas Pridėtinės vertės mokesčiu pagrįstas komponentas nuo  m.

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Juo užtikrinama, kad ES biudžetas būtų susietas su bendrąja rinka ir mokesčių suderinimu. Mokesčio bazė yra pakankamai plati, kad būtų galima užtikrinti stabilius ir nuspėjamus pajamų srautus. Pagal dabartinę sistemą visų valstybių narių pridėtinės vertės mokesčio bazės yra suderintos pagal ES taisykles.

  • Kaip veikia kriptovaliutos vaizdo įrašas
  • Papildomą kredito įstaigų pelno mokestį moka pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą veikiantys bankai, tarp jų užsienio komercinių bankų filialai, pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą veikiančios kredito unijos ir pagal Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymą veikiančios centrinės kredito unijos.

Todėl reikia atlikti daug pataisų ir kompensacijų, taip pat sudėtingą svertinio vidurkio apskaičiavimą. Siūlomas supaprastinimas grindžiamas šiais principais: i  koncentruotis į standartiniu tarifu apmokestinamas tiekiamas prekes arba teikiamas paslaugas; ii  supaprastinti pridėtinės vertės mokesčio bazės apskaičiavimo tvarką ir iii  taikyti vienodą pareikalavimo tarifą standartiniu tarifu apmokestinamai bazei.

Šis naujas metodas parengtas reaguojant į Europos Parlamento ir Europos Audito Rūmų raginimą labiau susieti nuosavus išteklius su faktine pridėtinės vertės mokesčio baze ir gerokai supaprastinti apskaičiavimą. Taip bus užtikrintas didesnis skaidrumas ir atskaitomybė.

Supaprastinti pridėtinės vertės mokesčiu pagrįsti nuosavi ištekliai bus visiškai suderinami su Komisijos pasiūlymu dėl veiksmų plano dėl pridėtinės vertės mokesčio ir su vėlesniais pasiūlymais Iš pridėtinės vertės mokesčiu pagrįstų nuosavų išteklių į ES biudžetą surenkamos pajamos šiuo metu sudaro apie 15—20 mlrd.

EUR per metus — šį lygį būtų galima išlaikyti kaip organizuoti papildomą pajamų šaltinį supaprastintą skaičiavimą, atitinkamai padidinus pareikalavimo tarifą.

Naujų nuosavų išteklių krepšelis Komisija siūlo įtraukti tris naujas nuosavų išteklių kategorijas. Kiekviena iš jų turi savo privalumų ir pagrindimą, tačiau siūlant jas kartu kaip rinkinį gaunama papildomos naudos.

Taikant krepšelio metodą kaip organizuoti papildomą pajamų šaltinį tikri nuosavi ištekliai, susieti su pagrindinėmis ES politikos sritimis, ypač klimato kaitos, aplinkos politika, plastikų strategija, žiedine ekonomika ir bendrąja rinka. Šis metodas grindžiamas tvirta sąsaja su ES politikos sritimis ir ES pridėtine verte.

Pavyzdžiui, mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo problemos negalima tinkamai išspręsti vien tik nacionaliniu lygmeniu. Šiomis aplinkybėmis ES iniciatyvos dėl pridėtinės vertės mokesčio ir įmonių kaip organizuoti papildomą pajamų šaltinį padeda geriau užtikrinti vienodas sąlygas įmonėms ir vartotojams.

Aplinkosaugos mokesčiai panašiai gali padėti ištaisyti neigiamą išorinį poveikį ir daryti įtaką elgsenai. Pavyzdžiui, klimato kaita ir jūrų tarša plastiku yra pasaulinio pobūdžio problemos ir jas reikia spręsti ES mastu, taip pat ir fiskalinėmis paskatomis. Europos Sąjunga jau parengė ES priemones šioms problemoms spręsti.

Naujų nuosavų išteklių krepšelis pritrauks į ES biudžetą naujų lėšų ir galės padėti valdyti dėl reikšmingo grynojo įmokų į ES biudžetą mokėtojo pasitraukimo kylantį poveikį. Nors dauguma siūlomų naujų pajamų šaltinių nesukurs visiškai naujų pajamų srautų, jie yra aiškiai susieti su ES lygmeniu ir tiesiogiai arba netiesiogiai atspindi nuosavų išteklių sistemos pridėtinę vertę. Kiek tai susiję su numatomomis kaip organizuoti papildomą pajamų šaltinį, nauji nuosavi ištekliai užtikrins didelę dalį reikiamų pajamų, bet jie pakeis tik dalį bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįstų įnašų.

Nuosavų išteklių mokesčių bazės ir pareikalavimo tarifai parengti taip, kad vidutiniškai per — m. Diversifikavus pajamų šaltinius, naujų nuosavų išteklių krepšelis užtikrins atskirų komponentų svyravimams atsparesnę nuosavų išteklių sistemą.

Galiausiai didesnis ir labiau diversifikuotas nuosavų išteklių krepšelis bus glaudžiau suderintas su cikliniais valstybių narių ekonomikos svyravimais. Bendrosiomis nacionalinėmis pajamomis pagrįsti nuosavi ištekliai ir toliau atliks subalansavimo vaidmenį, bet jų kaip subalansavimo straipsnio funkcija, t.

Taip pajamų sistema bus užtikrintas tam tikras dalijimasis našta laikantis griežtos biudžetinės drausmės sistemos. Bendra konsoliduotąja pelno mokesčio baze pagrįsti nuosavi ištekliai Galimybė nustatyti įmonių apmokestinimu pagrįstus ES kaip organizuoti papildomą pajamų šaltinį nuosavus realiojo laiko kriptovaliutos kaina svarstoma jau seniai, nes jie iš esmės susiję su bendrosios rinkos, kurioje veikia įmonės, teikiamais privalumais.

Nors mokesčių tarifų skirtumai valstybėse narėse patys savaime nėra pagrindinė kliūtis nustatyti įmonių apmokestinimu pagrįstus nuosavus išteklius, suderintos pelno mokesčio bazės stoka iki šiol trukdė Europos Sąjungai imtis konkrečių veiksmų šioje srityje. Tačiau priėmus  m. Komisijos pasiūlymus dėl bendros pelno mokesčio bazės 11 ir bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės 12 bus sukurta suderinta pelno mokesčio sistema, kuri, konsolidavus ir proporcingai paskirsčius konsoliduotąją mokesčių bazę, bus naujų teisingų ir skaidrių nuosavų išteklių pagrindas.

Pelno mokesčiu pagrįsti nuosavi ištekliai būtų pateisinami tiek, kiek tarptautinės įmonės naudojasi bendrosios rinkos laisvėmis.

Bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė prisidės prie Sąjungos pastangų kovoti su mokesčių vengimu. Pajamos iš pelno mokesčio galėtų būti svarbus indėlis į ES biudžetą.

Kai bus susitarta dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės pagal  m. Komisijos pasiūlymus, šia nauja baze pagrįstus naujus nuosavus išteklius bus lengva įgyvendinti. Pagal naujas taisykles pelno mokesčio baze, t. Bendra konsoliduotoji pelno mokesčio bazė bus nuolatinių ir palyginti didelių ES biudžeto pajamų šaltinis ir neturės įtakos valstybių narių mokesčių rinkimo prerogatyvoms. Nustačius siūlomus bendra konsoliduotąja pelno mokesčio baze pagrįstus nuosavus išteklius pareikalavimo tarifas būtų kaip organizuoti papildomą pajamų šaltinį pačiai bendrai konsoliduotajai bazei.

EUR metinių pajamų per laikotarpį. Nuosavi ištekliai bus renkami tik tada, kai naujos mokesčių taisyklės bus visiškai įgyvendintos valstybėse narėse. ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema pagrįsti nuosavi ištekliai ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema — bendra Sąjungos kovos su klimato kaita priemonė.

Ji pagrįsta bendrais klimato tikslais, mažinimo strategijomis ir tarptautiniais įsipareigojimais ir siunčia tą kaip organizuoti papildomą pajamų šaltinį kainos signalą visų valstybių narių sektoriams, kuriems ji taikoma. ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema yra suderinta Sąjungos lygmeniu, o pajamos patenka į nacionalinius biudžetus. Siūloma nustatyti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos įnašą į Sąjungos biudžetą, kuris būtų teikiamas kaip nuosavi ištekliai

Įdomūs straipsniai